Statistika negailestinga – kasmet susirgimų Lietuvoje skaičius vis didesnis. Dažniausia susirgimų ir jų komplikacijų priežastis – per vėlai atlikti profilaktiniai tyrimai. Medikai susiėmę už galvos bando paaiškinti savo pacientams tyrimų svarbą jų sveikatai ar net gyvybei. Deja, daugelis šalies gyventojų kreipiasi į gydytoją tik kamuojami ūmių skausmų. “Euromed” gydytojai plačiau pasakoja apie vieną iš greičiausių diagnostikos metodų – ultragarso tyrimą, arba echoskopiją.

– Kas yra echoskopija? Kuo ši procedūra skiriasi nuo
rentgeno tyrimo?

– Tai visame pasaulyje plačiai naudojamas instrumentinis tyrimas. Ultragarsinio daviklio pjezokristalai, veikiami elektros srovės, spinduliuoja garso bangas ir per impulsus ultragarso bangų energija nukreipiama į paciento audinį. Po susidūrimo su audiniais ir skysčiais bangos grįžta į daviklį, tokiu būdu elektros implusai sufomuoja vaizdą instrumento ekrane. Iš ultragarso bangų, atsispindėjusių nuo paciento, sužinoma apie jo audinių tankį, struktūrą, erdvinę padėtį. Bangos parodo svetimkūnius, tulžies ir inkstų akmenis, cistas, navikus krūtinėje, skydliaukėje ir kt. Bet ultragarsas blogai sklinda oru, todėl sudėtingiau ištirti plaučius, žarnyną. Be to, ultragarsu nepatikrinsime žmogaus kaulų, kurie yra kietos struktūros. Čia į pagalbą žengia rentgeno tyrimas.

Kaulų rentgeno nuotraukos padeda diagnozuoti lūžius, sąnarių išnirimus, infekciją, artritą, artrozę, nenormalų kaulo augimą, kaulų vėžį ir kt. Krūtinės ląstos – plaučių uždegimą, fibrozę, abscesą, pleuritą, vėžį ir kt. Rentgeno tyrimo metu skleidžiama jonizuojanti spinduliuotė, todėl šio tyrimo negalima atlikinėti dažnai. Palyginus, ultragarsą galima atlikti nors ir kasdien.

– Ką gali parodyti pilvo organų echoskopija?

– Pilvo organų echoskopo metu tiriami kepenys, kasa, blužnis, tulžies pūslė, inkstai. Ultragarso tyrimas padeda nustatyti kepenų cirozę. Tai klastinga liga, kuri ilgą laiką lieka nepastebėta, o dažnai nustatoma jau pasireiškus
komplikacijomis, pavyzdžiui, skysčių kaupimusi pilvo ertmėje, prasidėjus geltai, kraujavimui iš skrandžio ir stemplės. Jei pacientas piknaudžiauja alkoholiu ir/ar serga virusiniu hepatitu, turėtų reguliariai tikrintis dėl galimos kepenų cirozės rizikos. Labai liūdna, bet kiekvienaisiais metais pasaulyje 40 milijonų žmonių miršta nuo virusinės kepenų cirozės ir kepenų ląstelių vėžio.

Labai svarbu paminėti inkstų akmenligę. Per paskutinius 20 metų sergamumas pasaulyje padidėjo net 37 proc., o Lietuvoje sergančiųjų apie 5 proc. gyventojų. Akmenų susidarimą lemia daug faktorių, o vienas iš jų – mitybos įpročiai (riebus, sūrus maistas). Ligą dažniausiai išduoda skausmas juosmens srityje, pykinimas, pacientas gali pastebėti kraujo šlapime. Ignoruoti akmenligės tikrai nevalia. Akmenukai gali užkimšti šlapimtakius, dėl ko gali išsivystyti inkstų uždegimas. Kartais padeda vaistai, o jei akmenukai yra maži (iki 6 mm), dažnai pasišalina iš organizmo patys. Kitais atvejais gali būti skiriama akmenų šalinimo operacija. Geriausias būdas išvengti akmenligės – gerti daug vandens. Vanduo “filtruoja” inkstus ir sumažina riziką susirgti šia nemalonia liga.

Dažnai pamirštame kasos svarbą organizmui. Tai vos 15 cm ilgio, už skrandžio pasislėpęs organas, kurio užduotis – kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir pagelbėti skrandžiui virškinti maistą. Sunegalavus kasai, pasekmės jaučia visas organizmas. JAV Nacionalinio vėžio instituto (NCI) duomenimis, vos mažiau nei 2 proc. žmonių gyvenime bus diagnozuotas kasos vėžys. Deja, bet kasos vėžys šienauja daugiausiai  gyvybių, be to, liga nustatoma, kai yra jau per vėlu.

– Kokius simptomus pajutę pacientai turėtų sunerimti?

– Svarbiausia – ankstyva diagnostika, todėl pacientas turi įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. Pilvo organų ligas išduoda pageltusi oda ir akių obuoliai, karščiavimas, skausmas apatinėje nugaros dalyje ir/ar pilvo ertmėje, pykinimas, svorio netekimas, apetito stoka, bendras organizmo silpnumas, patamsėjusi šlapimo spalva.

– Kaip dažnai turėtų būti atliekamas pilvo organų
ultragarso tyrimas?

– Pilvo organų echoskopiją rekomenduoju profilaktiškai atlikti kartą per metus, net jei pacientai jaučiasi gerai. Ypatingą dėmesį savo sveikatai turėtų skirti vyresni nei 40 metų amžiaus bei daug alkoholio vartojantys pacientai. Be to, tyrimas atliekamas greitai, todėl tik kelios minutės išgelbėti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę.

– Kokie yra ultragarso tyrimo privalumai ir trūkumai?

– Vienareikšmiškas ir pagrindis privalumas – diagnostikos greitis. Gydytojas echoskopuotojas ekrane iškart pamato paciento audiniuose vykstančius procesus. Tyrimas taip pat padeda laiku pastebėti net kelių milimetrų diametro darinius, todėl pastebimos pirmos vėžinės ar ikivėžinės stadijos. Bet visi žinome, kad nėra tyrimų be trūkumų. Tyrimas – labai subjektyvus, priklausantis nuo gydytojo kompetencijos ir patirties, gydytojas kiekvienam pacientui turi skirti daug dėmesio ir neskubėti atlikti tyrimo, kitaip gali likti nepastebėti žmogaus organizme atsiradę pokyčiai.

– Kaip pacientai turėtų pasiruošti tyrimui?

– Ultragarso tyrimui atlikti nereikalingas specialus pasiruošimas, kaip pavyzdžiui, endoskopiniams tyrimams. Labai svarbu nevalgyti 4-6 valandas prieš tyrimą, nes susikaupusios dujos žarnyne bei susitraukusi tulžies pūslė neleis tinkamai pamatyti pilvo organų turinio, o dėl to tyrimas neduos reikiamų rezultatų. Svarbu išgerti daug vandens, kad šlapimo pūslė būtų pakankamai pilna. Tai padės gydytojui geriau pamatyti reikiamą vaizdą.