Atrodo, kad visais būdais bandome išvengti peršalimo ar gripo: vengiame gausių žmonių susibūrimo vietų, reguliariai plaunames rankas, vėdiname patalpas, nemaža dalis žmonių pradeda vartoti maisto papildus. Bet ar viską darome teisingai? Mūsų imunitetas – tvirčiausias skydas nuo infekcijų. Jeigu tas skydas pažeistas, tikriausiai nepavyks mums išvengti ligų. “Euromed” šeimos gydytoja Gitana Didžiulienė dalijasi patarimais, kaip visus metus galima stiprinti imunitetą ir užkirsti kelią infekcijoms.
1. Neleisk stresui tavęs “suėsti”!
Stresas žmogų paveikia ne tik psichologiškai. JAV mokslininkai ištyrė, kad
stresas didina ne tik širdies ligų ar depresijos, bet ir peršalimo ligų riziką.
Šiuo atveju kaltas streso hormonas kortizolis, kuris turi imunitetą
silpninančių savybių. Įdomu, bet tas pats hormonas lieknėjantiems neleidžia
efektyviai mažinti svorio. Pasirinkite, kas gali Jus atpalaiduoti: sportas,
mėgstamos muzikos klausymas, o gal rankdarbiai? Leiskites būti palepinti –
skirkite daugiau laiko sau ir savo poreikiams.
2. Kokybiškas miegas – ne prabanga.
Miegas yra kur kas sudėtingesnis procesas, nei manome. Jis turi įtakos ne tik
nuotaikai, bet ir sveikatai. Žmogus miegodamas pailsi ne tik fiziškai –
stiprėja atmintis, imunitetas, stabilizuojasi kraujo apykaita. Nors įprastai
patariama miegoti aštuonias valandas, bet kiekvienam iš mūsų tas poreikis yra
labai individualus. Vienas neišsimiegos ir po devynių valandų, o kitas atsikels
žvalus jau po šešių. Tiesa, vaikams reikėtų pamiegoti ilgiau nei suaugusiam – apytiksliai 9-10 valandų. Svarbu, kad prieš miegą vengtumėte kavos ir arbatos, pasirūpinkite, kad miegamasis būtų išvedintas. Padėkite į šalį visus išmaniuosius įrenginius – jų skleidžiama mėlynoji šviesa neleis organizmui gaminti miego hormono melatonino.
3. Judėjimas – pusė darbo.
Suprantama, kad dažnas iš mūsų grįžęs po darbo svajoja paruošti skanių užkandžių, atsigulti ant sofos ir įsijungti mėgstamą laidą. O gal jau laikas pokyčiams? Nevertėtų pamiršti, kad pasyvus gyvenimo būdas – negailestingas XXI amžiaus žudikas. Moksliškai įrodyta, kad fizinio aktyvumo nauda yra visapusiška: padeda susidoroti su stresu, mažina osteoporozės, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ir kitų lėtinių ligų riziką. Beje, judėjimo metu smegenys išskyria laimės hormoną endorfiną, kuris pagerina mūsų nuotaiką. Taip pat neprivalome tučtuojau lėkti į sporto klubą – judėti galime visur. Išlipkite viena stotele anksčiau, parkuokite automobilį toliau nuo namų, net žiūrėdami filmą galite atlikti keletą pratimų. Užtenka vos pusvalandžio per dieną, kad pajustumėte skirtumą.
4. Nečiupkite iš karto maisto papildų!
Jeigu Jūsų mityba yra įvairiapusiška, tikriausiai su maistu gaunate pakankamai
vitaminų ir mineralų. Be to, nežinodami, ką ir kiek vartojame, galime sau tik pakenkti. Vitaminai B ir C yra netirpūs riebaluose, todėl jų perteklius yra tiesiog
pašalinamas su šlapimu iš organizmo. Užtat vitaminai A, D ir E yra tirpūs
riebaluose, todėl jų perteklius nėra pašalinamas. Jie kaupiasi organizme, o jų
perdozavimas yra toksiškas. Jeigu nerimaujate, kad Jums gresia vitaminų
trūkumas, pasikonsultuokite su gydytoju: jis skirs tyrimų tam tikrų
mikroelementų kiekį kraujyje nustatyti ir, jeigu jų trūks, patars, kaip
papildyti jų atsargas.
5. Nebijokite pasiskiepyti.
Visgi skiepas – geriausia prevencinė priemonė nuo gripo. Į organizmą įleidžiamas
inaktyvuotas (negyvas) virusas, todėl jis mums pakenkti jau nebegali. Organizmas
susipažįsta su tam tikra sezonine viruso atmaina ir aktyvina imuninį atsaką. Lietuvoje šiuo metu nemokamai nuo gripo gali pasiskiepyti 65 metų ir vyresni žmonės, besilaukiančios moterys, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų,
inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais,
piktybiniais navikais ir sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys žmonės. Pasiskiepijus nuo gripo, imunitetas išsivysto per dvi savaites ir tęsiasi maždaug 6 mėnesius.
– “Pastebėta, kad gripu ir peršalimo ligomis dažniau serga vaikai ir senjorai – ikimokyklinio amžiaus vaikai serga apytiksliai 6, o suaugusieji – 2-3 kartus per metus. Vaikų imuninė sistema dar nėra pakankamai susiformavusi, o vyresnių amžiaus žmonių imunitetus silpnina lėtinės ligos”, – statistiką vardija G. Didžiulienė.
