Jūsų laukia kalnai, slidės, svaigus aukštis, apsnigtos viršūkalnės? Pateiksime keletą patarimų, kaip pasiruošti kelionei.

Aukštis

Jei gyvenate slėnyje arba dar žemiau, prie jūros, pakilęs aukštai galite susidurti su problemomis, susijusiomis su deguonies trūkumu organizme. Tai vadinama kalnų liga. Deguonies stygius veikia mūsų smegenis.

Dažniau problemų kyla pakilus į 3000 metrų aukštį ar dar aukščiau, o kai kuriems iš mūsų pakanka atsidurti 2000 metrų aukštyje. Todėl, ruošiantis keliauti į kalnus, reikia šį bei tą nuveikti.

Kas vyksta mūsų kūne pakilus aukštai

Aukštumose mūsų organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi (dėl parcialinio slėgio), be to, ten mažiau drėgmės. Todėl ima sausėti gleivinės ir oda. Beje, toks klimatas labai palankus tiems, kurie serga alergine astma, nes ore beveik nėra alergenų (bet asmatikams nerekomenduojama pakilti į labai didelį aukštį, nes aukštai kalnuose audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi).

Kontraindikacijos kalnuose

  • Kvėpavimo sutrikimai gali prasidėti pakilus į 1500-2000 metrų aukštį.
  • Esant širdies nepakankamumui, širdis, norėdama kompensuoti deguonies stygių, ima plakti tankiau. Kartais tai pajuntame tik pakilę aukštai į kalnus. Jei po gydymosi Jūsų būklė stabilizuosis ir kardiologas pasakys, kad viskas gerai, galite vėl pradėti sportuoti ir kopti į kalnus – sustiprinsite širdies raumenį.
  • Tie, kurie turi problemų dėl susiaurėjusių arterijų, ir tie, kurių liga įsisenėjusi, turi būti atsargūs, nes deguonies trūkumas pablogins padėtį jau 1000 metrų aukštyje.
  • Staiga kalnuose atsidūrusių hipertonija sergančių žmonių kraujospūdis gali padidėti net tada, kai ilsimasi, tad jei net gydantis jūsų kraujospūdį sunku normalizuoti, geriau traukite žvejoti.

Prieš kildami į kalnus, tinkamai maitinkitės

Kad įgytumėte gerą formą, prieš būsimą viešnagę turite tinkamai maitinis. Kai iki kelionės pradžios liks 3 savaitės, valgykite maistą, kuriame yra daug geležies (jūržoles, gūžines salotas, bazilikus, dilgėles, virtą kraujinę dešrą, veršelių kepenis, imbierus, kakavą, sausainius, petražoles, sezamų arba moliūgų sėklas, pupas, džiovintus lęšius, moliuskus, džiovintas baltąsiais pupeles, avinžirnius, kiaušinių trynius, midijas, 1džiovintus abrikosus, anakardžių riešutus, migdolus, lazdynų riešutus, kokosų riešutus, džiovintas slyvas, razinas, figas, graikinius riešutus, ruginę duoną…).

Informacija iš Dr. Jean-Christophe Charrié ir Marie-Laure de Clermont-Tonnerre knygos “
Jūsų sveikatai: natūralios priemonės ištisus metus”