Labai dažnai tėvams tenka susidurti su nepaklusniais vaikais. Nors stengiamės vaikus auklėti rodydami jiems savo pavyzdį, neretai tenka nusivilti. Vis dažniau matome, kaip vaikai tiesiog “užsidaro” nuo tėvų bandymų bendrauti ir palaikyti svarbų ryšį. Klausiame savęs: kodėl? Ką darome ne taip? O gi todėl, kad pamirštame labai svarbų dalyką: vaiko “išdresuoti” tiesiog neįmanoma. Visi žinome, kad žemiau pateikti punktai parodo neefektyvius vaiko auklėjimo ir motyvavimo būdus, deja, kartais susinervinę ar netekę kantrybės vistiek juos taikome. “Euromed” klinikos psichologė pateikia šešis “populiariausius” auklėjimo metodus, kurie neatneša jokių teigiamų efektų, be to, gali neigiamai paveikti vaikų pasitikėjimą tėveliais.

1. “O Mantas gavo 10, kodėl tu tik 8?”. Prisiminkime savo vaikystę: grįžote namo po pamokų ir norite tėvams papasakoti, kokį įvertinimą gavote už matematikos kontrolinį darbą. Pasakote savo pažymį, o vienas iš tėvų paklausia “o ką gavo kiti?” Jeigu kitų vaikų darbai buvo įvertinti geriau už Jūsų, neretai išgirsdavome “reikėjo daugiau pasimokinti, gautum aukštesnį pažymį, visai kaip Mantas”. Prisimenate, kaip analogiškos situacijos varydavo Jus iš proto? Vaiko lyginimas su kitais ne tik jį demotyvuoja, bet ir sumažina savivertę, o nuolat lyginami broliai ar seserys gali tiesiog pradėti vieni kitų nekęsti.

2. “Jeigu tuoj pat nesutvarkysi kambario…” Ši taktika duoda tik trumpalaikių efektų. Vaikas, girdintis “jei to nepadaryti, tai tau bus…” jaus baimę, gali pasipriešinti tėvams, padaryti kažką atvirkščiai. Be to, gąsdinimai tik griauna vaiko ir tėvų santykius. Analogiškai veikia vaiko vertimas paklusti tuojau pat. Ar tikrai vaikas turi žūtbūt atlikti kažką svarbaus? Susimąstykime: negi norite, kad Jūsų vaikas gyventų nuolatinėje baimėje, o Jumyse matytų monstrą?

3. “Nes aš taip pasakiau”. Bene dažniausiai iš tėvų lūpų išsprūstanti frazė. Įsivaizduokite, kad Jums šią frazę rėžė Jūsų viršininkas. Ar pajutote demotyvaciją, bejėgiškumo ir absurdiškumo jausmą? Analogiškai jaučiasi ir Jūsu vaikas. Manipuliavimas tėvų autoritetu neatneša jokių efektų, o vaikas negauna konkretaus atsakymo į jo klausimą “kodėl?”. Argumentuokite, paaiškinkite situaciją, pateikite pavyzdžius.

4. “Tu visai kaip tavo tėvas”. Visi esame linkę identifikuoti kitą žmogų pagal kiekvienam iš jų priskiriamas savybes. Net nepastebime, kaip visiems klijuojame etiketes. O netekę kantrybės pamirštame, kad žodis – ne žvirblis, todėl mums iš lūpų išsprūsta ne tokie ir gražūs epitetai: “tu gal kvailas, kad šito nesupranti?”, “gi durniui aišku, kodėl klausi?”, “niekada neklausai, kai aš tau kažką sakau, visai kaip ir tėvas”.

5. “Jeigu gausi gerą pažymį, nupirksiu tau tą taip norimą žaislą”. Tik laiko klausimas, kada ši taktika atsisuks prieš Jus. Net nepastebėsite, kada vaikas nieko nebedarys be pažado ar prizo. Nors dažnai su vaiku privalome rasti bendrą kompromisą, šis neturėtų būti materialinis. Neperlenkite lazdos – nemokėkite atlygio ar nežadėkite kažko vaikui už jo pareigų atlikimą. Vaikas turėtų žinoti savo pareigas ir jas vykdyti nesitikėdamas gauti naujojo išmaniojo telefono.

6. “Daryk, ką nori”. Bene klastingiausia aklavietė, kurioje gali atsidurti kiekvienas iš tėvų. Netekę kantrybės tiesiog “pasiduodame” ir neretai įžeidžiame vaiką, sakydami “su tavimi tiesiog neįmanoma”, “ką man su tavimi daryti”, “beviltiška tau kažką sakyti”. Išgirdęs panašias frazes vaikas jaučiasi arba visišku nevykėliu, kuris nesugeba padaryti to, ko prašo tėvai, arba situacijos nugalėtoju, nes nedarys to, ko nenori.